Retinolis pradedantiesiems: kaip pradėti naudoti be dirginimo

Retinolis pradedantiesiems dažnai atrodo kaip rizikingas žingsnis: apie jį girdima ir kaip apie geriausiai ištirtą priešraukšlinę medžiagą, ir kaip apie priežastį, dėl kurios oda lupasi, rausta ir peršti. Abu teiginiai turi pagrindą, o skirtumą lemia ne pati medžiaga, bet tai, kaip pradedama ją naudoti. Retinoidai dermatologijoje tyrinėjami daugiau nei keturis dešimtmečius, ir jų poveikis odos atsinaujinimui, raukšlėms, spuogams ir pigmentacijai yra vienas patikimiausiai įrodytų visoje kosmetikoje.

Dauguma nusivylimų kyla dėl trijų klaidų: per didelės koncentracijos pirmam flakonui, per dažno naudojimo pirmosiomis savaitėmis ir derinimo su kitomis stipriomis veikliosiomis medžiagomis tą patį vakarą. Oda tiesiog nespėja prisitaikyti, žmogus išsigąsta lupimosi ir produktą padeda į stalčių dar prieš pasirodant pirmiems rezultatams.

Šiame straipsnyje aiškinamės, kuo retinolis skiriasi nuo kitų retinoidų, kokią koncentraciją rinktis pradžiai, kaip atrodo normalus prisitaikymo laikotarpis, kaip sudėlioti naudojimo grafiką ir ko vengti, kad rezultatas ateitų be nereikalingo dirginimo.

Kas yra retinolis ir kuo jis skiriasi nuo kitų retinoidų

Retinoidai – bendras pavadinimas visai vitamino A darinių grupei. Odoje visi jie turi virsti retinoine rūgštimi, nes tik ši forma jungiasi prie ląstelių branduolyje esančių receptorių ir keičia ląstelių elgseną. Kuo daugiau virsmo žingsnių reikia, tuo medžiaga švelnesnė, bet ir lėčiau veikianti. Būtent tai paaiškina, kodėl skirtingi retinoidai taip skiriasi savo stiprumu ir dirginimo tikimybe.

Retinilo palmitatas, retinolis, retinalis ir tretinoinas

• Retinilo palmitatas – retinolio esteris, iki retinoinės rūgšties jam reikia trijų virsmo žingsnių. Švelniausias ir silpniausias iš visų, dažniausiai sutinkamas kaip pagalbinis komponentas kremuose. Pastebimo poveikio raukšlėms tikėtis sunku.
• Retinolis – dviejų žingsnių kelias: retinolis virsta retinaliu, šis – retinoine rūgštimi. Geriausiai ištirta kosmetinė forma, dėl kurios kalbama apie prisitaikymą, procentus ir grafikus.
• Retinalis (retinaldehidas) – vienu žingsniu arčiau retinoinės rūgšties, todėl veikia greičiau už retinolį, tačiau ir dirgina dažniau. Turi papildomą antibakterinį poveikį, naudingą į spuogus linkusiai odai.
• Tretinoinas (retinoinė rūgštis) – receptinis vaistas, veikiantis tiesiogiai, be virsmo. Skiriamas gydytojo, dažniausiai aknei ar ryškiam fotosenėjimui, ir nėra kosmetikos priemonė.
• Kapsuliuoti retinoidai (pavyzdžiui, RetinSphere® ar RetinDuo® technologijos) – retinolis ar jo esteriai, įterpti į nešiklius, kurie medžiagą išleidžia palaipsniui. Toks būdas sumažina dirginimo tikimybę nemažinant bendros dozės.

Pradedančiajam žmogui tinkamiausios dvi parinktys: grynas retinolis nedidelės koncentracijos arba kapsuliuotas retinoidų derinys su raminančiomis medžiagomis. Retinalį ir receptinius retinoidus prasminga palikti vėlesniam etapui arba gydytojo sprendimui.

Ką retinolis iš tikrųjų daro odai

Virtusi retinoine rūgštimi, medžiaga prisijungia prie retinoidų receptorių ir pakeičia, kokius baltymus gamina ląstelė. Praktikoje tai reiškia greitesnį keratinocitų atsinaujinimą, aktyvesnį fibroblastų darbą gaminant kolageną ir slopinamus fermentus, kurie kolageną skaido. Kartu normalizuojasi poros raginėjimo procesas, o melanino perdavimas į viršutinius odos sluoksnius lėtėja.

• Ląstelių atsinaujinimas. Epidermis atsinaujina greičiau, paviršius tampa lygesnis, mažiau matomas papilkėjimas ir šiurkštumas.
• Raukšlės. Tyrimai rodo, kad po kelių mėnesių reguliaraus naudojimo smulkios raukšlės tampa mažiau matomos, o dermos kolageno tankis didėja. Giliai įsirėžusioms raukšlėms poveikis kuklesnis, bet vis tiek pastebimas.
• Spuogai. Retinoidai neleidžia negyvoms ląstelėms kimšti porų, todėl mažėja komedonų ir uždegiminių bėrimų. Tai viena iš pagrindinių medžiagų aknės priežiūroje tiek kosmetikoje, tiek medicinoje.
• Pigmentinės dėmės. Greitesnė epidermio kaita padeda pašalinti jau susikaupusį pigmentą, o lėtesnis melanino perdavimas mažina naujų dėmių ryškumą.

Jei norite plačiau suprasti, kokie pokyčiai odoje vyksta su amžiumi ir kodėl retinoidai laikomi pamatine priemone, pravartu perskaityti straipsnius apie tai, kaip odos senėjimo požymiai atsiranda vis anksčiau, ir apie anti-age priežiūrą brandžiai odai.

Retinolis pradedantiesiems: kokią koncentraciją rinktis

Pirmam flakonui tinkamiausia 0,2–0,3 % koncentracija. Ji pakankama, kad per 8–12 savaičių atsirastų matomas poveikis, ir kartu pakankamai švelni, kad prisitaikymo laikotarpis būtų pakeliamas. Mažesnės koncentracijos (0,05–0,1 %) prasmingos ypač jautriai ar sausai odai, o 0,5–1 % – tik tada, kai oda jau kelis mėnesius ramiai toleruoja mažesnę dozę. Svarbu suprasti, kad procentai tarp prekių ženklų nėra tiesiogiai palyginami: skiriasi formulės pH, nešiklis, kapsuliavimas ir pagalbinės medžiagos, todėl 0,3 % viename produkte gali veikti kitaip nei 0,3 % kitame.

Klasikinis pradžios variantas – ODA Retinolio serumas 0.3 %: nedidelis flakonas, aiški koncentracija ir lengva tekstūra, kurią patogu dozuoti žirnio dydžio kiekiu. Jei oda linkusi dirgti, geriau rinktis kapsuliuotą formulę su raminančiais komponentais, pavyzdžiui, Cantabria Labs Endocare Renewal Retinoid Intensive serumą, kuriame retinoidai įterpti į RetinDuo® nešiklį ir papildyti niacinamidu. Tiems, kurie nori vieno produkto vietoje serumo ir kremo, tinka Endocare Renewal Comfort veido kremas su RetinSphere® technologija ir barjerą stiprinančiomis medžiagomis – švelniausias būdas pradėti sausai odai.

Serumas ar kremas

Serumas paprastai turi didesnę veikliosios medžiagos koncentraciją ir mažiau pagalbinių komponentų, todėl veikia greičiau, bet reikalauja atskiro drėkiklio. Kremas su retinoliu veikia tolygiau, nes į formulę jau įtrauktos drėkinančios ir raminančios medžiagos. Pradedantiesiems su sausa ar jautria oda paprastesnis kelias – kremas; normaliai ir riebiai odai – serumas, tepamas po drėkikliu arba prieš jį.

Retinizacija: kas normalu, o kas – ne

Retinizacija – tai 2–6 savaičių laikotarpis, per kurį oda pripranta prie pagreitėjusios ląstelių kaitos. Jo metu normalu jausti lengvą sausumą, pastebėti smulkų lupimąsi T zonoje ir aplink burną, nežymų tempimą po prausimo ir trumpalaikį bėrimų paūmėjimą tose vietose, kur spuogų būdavo ir anksčiau. Tai ne alergija ir ne ženklas, kad produktas netinka – tai požymis, kad medžiaga veikia, o oda dar nespėjo prisitaikyti.

Nenormalu – stiprus deginimas, patinimas, ryškus ir per parą neblunkantis paraudimas, pluta, bėrimai visiškai naujose vietose, nuolatinis niežulys ar išplitusi egzema. Tokiu atveju retinolį reikia nutraukti, kelias savaites skirti barjero atstatymui ir, jei simptomai nepraeina, kreiptis į dermatologą.

Kelios taisyklės, kurios gerokai sušvelnina retinizaciją: tepti tik ant sausos odos praėjus 15–20 minučių po prausimo, naudoti ne daugiau kaip žirnio dydžio kiekį visam veidui, vengti akių vokų, lūpų kampučių ir šnervių zonos, o kitais vakarais naudoti barjerą atkuriantį kremą be rūgščių ir kvapiųjų medžiagų. Šiam tikslui gerai tinka Biretix Isorepair veido kremas – jis sukurtas būtent sausumui, tempimui ir sudirgimui po retinoidų ar aknės gydymo mažinti.

Naudojimo grafikas: nuo dviejų vakarų per savaitę iki kasdienio

Retinolis pradedantiesiems turėtų būti naudojamas laipsniškai: pirmas dvi savaites – du vakarus per savaitę, tada – kas antrą vakarą, ir tik tada, kai oda bent savaitę išlieka rami, pereinama prie kasdienio naudojimo. Kiekvienas žingsnis daromas tik tada, kai ankstesnis nebesukelia lupimosi ar paraudimo. Jei po perėjimo oda vėl sureaguoja, grįžtama vienu žingsniu atgal dar savaitei. Kasdienis naudojimas paprastai pasiekiamas per 4–8 savaites – tai normalus tempas.

„Sumuštinio“ metodas

Tai paprasčiausias būdas sušvelninti pradžią: ant sausos odos tepamas plonas drėkiklio sluoksnis, palaukiama kelias minutes, tada – žirnio dydžio retinolio kiekis, o ant viršaus – dar vienas drėkiklio sluoksnis. Drėkiklis lėtina medžiagos įsiskverbimą, todėl oda gauna tą pačią dozę, bet per ilgesnį laiką. Tyrimai rodo, kad toks būdas nepanaikina retinolio poveikio, tik sumažina dirginimą. Kai oda pripranta, apatinį drėkiklio sluoksnį galima praleisti.

Ko nenaudoti tą patį vakarą

Didžioji dalis skundų dėl retinolio kyla ne dėl jo paties, o dėl derinių. Vieno vakaro rutinoje su retinoliu neturėtų būti šių priemonių:

• AHA ir BHA rūgštys (glikolio, pieno, migdolų, salicilo). Ir rūgštys, ir retinolis skatina ląstelių kaitą, todėl kartu per daug apkrauna barjerą. Rūgštinį prausiklį ar toniką geriau naudoti ryte, o rūgščių serumus – tais vakarais, kai retinolio nėra.
• Didelės koncentracijos vitaminas C (10–20 % L-askorbo rūgštis). Žema pH ir papildomas dirginimas – blogas derinys adaptacijos metu. Vitaminas C natūraliai priklauso rytinei rutinai po prausimo, prieš SPF.
• Benzoilo peroksidas – oksiduoja retinolį ir mažina jo veiksmingumą, be to, pats sausina odą.
• Fiziniai šveitikliai, pilingai, vaškavimas – mechaninis ar cheminis šveitimas ant retinizuotos odos lengvai baigiasi paviršiniais pažeidimais. Prieš procedūras retinolis nutraukiamas bent savaitei.

Puikiai derinasi niacinamidas, hialurono rūgštis, keramidai, pantenolis, skvalanas ir peptidai – jie ne tik netrukdo, bet ir padeda odai lengviau ištverti prisitaikymo laikotarpį. Azelaino rūgštį galima derinti, bet geriau tai daryti tik tada, kai retinizacija jau praėjo. Drėkinančių ir raminančių priemonių pasirinkimą rasite veido serumų kategorijoje.

Saugumo taisyklės: SPF, nėštumas ir kada palaukti

SPF – ne rekomendacija, o būtinybė

Retinolis laikinai suplonina raginį sluoksnį ir pagreitina naujų, dar nespėjusių sustiprėti ląstelių iškilimą į paviršių. Tokia oda jautriau reaguoja į ultravioletinius spindulius, o be apsaugos pigmentinės dėmės gali ne mažėti, o ryškėti. Be to, pats retinolis skyla veikiamas šviesos, todėl ir tepamas vakare. Kasdienis SPF 30–50 kremas – neatsiejama retinolio rutinos dalis, įskaitant žiemą ir apsiniaukusias dienas.

Pradedantiesiems patogiausias lengvas, nekomedogeninis, ant retinizuotos odos neperštintis produktas, pavyzdžiui, Heliocare 360 Oil-Free apsauginis gelis nuo saulės SPF 50, kuris saugo nuo UVA, UVB, matomos šviesos ir infraraudonųjų spindulių, nepalieka riebumo ir tinka net į spuogus linkusiai odai. Jei nenaudosite SPF, retinolio geriau nepradėti visai.

Nėštumas, žindymas ir kiti atvejai

Geriamieji retinoidai yra teratogeniški, todėl nėštumo metu griežtai draudžiami. Vietinių retinoidų, tokių kaip kosmetinis retinolis, sisteminė absorbcija yra minimali, tačiau dėl atsargumo principo dermatologai nėštumo ir žindymo metu jų nerekomenduoja. Alternatyvos šiuo laikotarpiu – azelaino rūgštis, niacinamidas, vitaminas C ir bakučiolis, kuris veikia panašiais mechanizmais, bet neturi retinoidų struktūros.

Taip pat palaukti verta, jei šiuo metu paūmėjusi rožinė, atopinis dermatitas ar egzema, jei oda sudirgusi po lazerinių ar cheminių procedūrų, jei po savaitės laukia atostogos prie jūros, arba jei jau naudojate gydytojo paskirtą tretinoiną ar adapaleną – kosmetinio retinolio tada tiesiog nereikia.

Kada tikėtis rezultatų

Pirmos 2–4 savaitės – prisitaikymo laikas, kai oda gali atrodyti net prasčiau nei prieš pradedant. Tekstūros pokyčiai – lygesnis paviršius, mažiau papilkėjimo – paprastai pastebimi po 4–6 savaičių. Spuogų ir tono pagerėjimas dažniausiai išryškėja per 8–12 savaičių, o smulkių raukšlių mažėjimas ir stangrumo pokyčiai reikalauja 3–6 mėnesių reguliaraus naudojimo. Maksimalus kolageno atsistatymo poveikis tyrimuose fiksuojamas po 6–12 mėnesių. Todėl vertinti, ar retinolis tinka, reikia ne po trijų savaičių, o po trijų mėnesių – su sąlyga, kad jis buvo naudojamas nuosekliai ir su SPF.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima retinolį naudoti aplink akis?

Galima, bet ne bet kokį. Paakių oda plonesnė ir greičiau dirginama, todėl veido serumo su 0,3 % retinoliu ten tepti nereikėtų. Šiai zonai skirti produktai turi mažesnę koncentraciją ir daugiau raminančių komponentų, pavyzdžiui, Endocare Renewal paakių kremas su retinoliu. Tepama tik ant orbitalinio kaulo, neliečiant judančio voko.

Nuo kokio amžiaus pradėti naudoti retinolį?

Griežtos amžiaus ribos nėra. Prevencinei anti-age priežiūrai dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo 25–30 metų, kai kolageno gamyba natūraliai lėtėja. Spuoguotai odai retinoidai naudingi ir anksčiau, bet paaugliams geriau pradėti nuo kapsuliuotų, specialiai aknei skirtų formulių arba pasitarti su gydytoju.

Ar retinolis plonina odą?

Ne. Tai dažnas mitas, kilęs iš pradinio lupimosi. Retinolis laikinai suplonina tik negyvų ląstelių sluoksnį paviršiuje, o gyvasis epidermis ir derma, priešingai, sustorėja dėl didesnio kolageno ir ląstelių kiekio. Ilgalaikio naudojimo tyrimai rodo stambesnę, ne plonesnę odos struktūrą.

Kiek produkto tepti vienam kartui?

Žirnio dydžio kiekio užtenka visam veidui. Jis padalijamas į keturis taškus – kaktą, abu skruostus ir smakrą – ir paskirstomas plonu sluoksniu. Didesnis kiekis nepagreitina rezultato, tik padidina dirginimą ir greičiau ištuština flakoną.

Ar retinolį galima naudoti vasarą?

Galima, jei kasdien naudojamas SPF 50 ir vengiama tiesioginės saulės vidurdienį. Jei planuojate ilgas dienas paplūdimyje ar kalnuose, retinolį prasminga nutraukti savaitei prieš kelionę ir jos metu. Daugeliui patogiausia retinolį pradėti rudenį, kai saulės mažiau, o iki vasaros oda jau būna prisitaikiusi.

Išvada

Retinolis pradedantiesiems nėra sudėtingas, jei laikomasi kelių principų: nedidelė koncentracija, laipsniškas grafikas, „sumuštinio“ metodas pirmosiomis savaitėmis, jokių rūgščių tą patį vakarą ir SPF kiekvieną rytą. Prisitaikymo laikotarpis trunka kelias savaites, o pirmi rimti rezultatai ateina po 8–12 savaičių – tai verta kantrybės, nes jokia kita kosmetinė medžiaga neturi tiek įrodymų. Tinkamą pradžios produktą rasite veido kremų su retinoliu kategorijoje, o barjerą palaikantį kremą ir SPF verta pasirinkti tuo pačiu metu, kad rutina nuo pirmos dienos būtų pilna.